|
Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus
1992 m. vietos politinių kalinių ir tremtinių remiama Marijampolės miesto taryba įsteigė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų - Marijampolės Kraštotyros muziejaus filialą. 1993 m. muziejus atidarytas lankytojams. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, buv. politinė kalinė Aldona Vilutienė. 1994 - 1998 m. muziejus buvo pertvarkytas ir 1999.04.10 atvėrė duris dabartinėse patalpose. Šiuo metu Tauro muziejus - informatyviausias šios rūšies muziejus Lietuvoje. Muziejuje yra dvi pagrindinės ekspozicijos: - ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai; - tremtys.
Ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai 1944 - 1953 m. Lietuvoje buvo ginklu priešinamasi sovietiniams okupantams. Šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Apygardas sudarė rinktinės. Į partizaniškas apygardas buvo suskirstyta visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, kurio gyventojus buvo išnaikinusi puolanti sovietų kariuomenė. Partizanų Tauro apygarda, viena pirmųjų partizanų apygardų Lietuvoje, buvo įkurta 1945.08.15 d. Marijampolės apskrities Skardupių kaime. Apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, o taip pat Seinų apskrityse. Įvairiu metu Tauro apygardoje buvo 10 rinktinių. Pagrindinės apygardos rinktinės buvo Vytauto, Geležinio Vilko, Žalgirio. Tauro apygarda leido savo laikraščius, viena pirmųjų įvedė kariškas uniformas, turėjo partizanų statutą, himną, priesaiką, teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose buvo organizuoti partizanų mokymo kursai. Per Tauro apygardą Lietuvos partizanai susisiekdavo su Vakarais. Muziejaus partizaniškos dalies ekspozicija Esminiai eksponatai: partizanų uniformos, ginklai, asmeniniai laisvės kovotojų daiktai, dokumentai, prisiminimai, nuotraukos, o taip pat medžiaga apie priešo žiaurumus ir partizanų palaikų paieškas bei jų perlaidojimą po Atgimimo.
Tremtis. Kalėjimai. Emigracija Atsikūrusios Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos archyvų duomenimis 1945 - 1953 m. lietuviai į Rusijos gilumą buvo tremiami 34 kartus. Apie 22 didesnius trėmimus išlikę vienokie ar kitokie dokumentai. Žinomiausi buvo 1940, 1941, 1944, 1946, 1947, 1948, 1949, 1950 metų trėmimai (didžiausi: 1948 m. gegužę ir 1949 m. kovą). Iš Marijampolės apskrities 1944 - 1953 m. buvo ištremta 4570 (kitais duomenimis - 6090) žmonių, iš Šakių apskrities - 4200, iš Vilkaviškio apskrities - 3800, iš Klaipėdos - 20000, iš Kalvarijos miestelio - 400 - 420 žmonių. Muziejaus darbuotojai vadovaujasi nuostata, kad emigracija - tai savanoriška tremtis, todėl eksponuoja ir iš emigrantų gautus eksponatus. Tremties ir emigracijos ekspozicija Ji užima pusę TA muziejaus ploto. Tai - tremtinių rankdarbiai, buities reikmenys, darbo įrankiai, drabužiai, o taip pat laiškai, nuotraukos, tremties vietų žemėlapiai, emigrantų organizacijų atributika.
Parodos Muziejuje rengiamos įvairiausios parodos pokarių kovų ir tremties tematika. Kultūrinė, šviečiamoji veikla Susitikimų, ekskursijų organizavimas, konsultacijos pokario tematikomis. Šviečiamoji veikla. Knygų ir straipsnių apie pokario Lietuvą rašymas. Muziejaus kasdienybė Muziejui vadovauja Justinas Sajauskas. Muziejus dirba antradieniais - šeštadieniais 9.00 - 17.00 val. Muziejaus adresas: Vytauto g. 29, LT - 68300 Marijampolė Telefonas: 8-343-50754 |
