Virtualioje parodoje pristatomos keturios žymios tautinio atgimimo moterys, su kuriomis bendravo ar kurias asmeniškai pažinojo dr. Kazys Grinius. Tai ryškios asmenybės, išsikovojusios pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime: Joana Pavalkytė Griniuvienė, Felicija Bortkevičienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos ragana.
XIX a. pabaigoje su tautiniu atgimimu prasidėjęs Lietuvos moterų judėjimas pasireiškė kaip svarbi socialinė jėga. Vykstant tautinio atgimimo sąjūdžiui, moterys pradėjo išsikovoti lygias teises visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Reikia pripažinti, kad lietuvių tautiniame judėjime tarp žymiausių to meto atstovų nedaug buvo moterų (ko gero, jas būtų galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų). Šį faktą nulėmė keletas priežasčių, iš kurių svarbiausia ta, kad lietuvių valstiečiai vengė savo dukras leisti į mokslus, nematydami iš to jokios naudos. Sodiečių nuomone, mergaičių lemtis – rūpintis šeima, gimdyti ir auginti vaikus. Dėl šios priežasties pirmosios aktyvios tautinio atgimimo dalyvės dažniausiai kilę iš kito – bajoriško – sluoksnio.
Ši paroda – tai tik menkutė duoklė keturioms žymioms to laikmečio moterims pagerbti.
Parodą parengė Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus.
1861 03 18 - 1943 06 14
1873 09 01 - 1945 10 21
1865 08 18 - 1918 10 08
1877 03 08 - 1930 06 24
