Vakar, rugsėjo 12-ąją, minint Lietuvos gyventojų paskutinių trėmimų 70 metų sukaktį, buvo pristatytos net dvi parodos.

„Mūsų, nei gimusių, nei mirusių, niekas neskaičiavo“ – taip pavadinta Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus paroda, kurią galite išvysti J. Basanavičiaus aikštėje. Joje iš senų fotografijų žvelgia daugybė vaikų – tremtinių. Alkani, basi, apskurę ir sergantys, tremtyje jie ieškojo išeities, kaip išgyventi ir sugrįžti į Tėvynę.

Parodos pristatymo metu vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė vardijo sukrečiančius faktus ir atskleidė, kas gi nutiko Marijampolės krašto žmonėms bei visai mūsų tautai ir koks žiaurus gali būti okupantas.

Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę išgirsti gyvus tremtinių liudijimus. Prisiminimais dalinosi 95-erių Leonarda Miknevičiūtė Jozonienė, kuri 1949 m., neilgai trukus po įsidarbinimo direktore „Sodžiaus“ muziejuje, buvo ištremta į Sibirą. Tremtinys Jonas Gustaitis pasakojo įdomią įseserės Leonardos Blažytės, pabėgusios iš tremties Tropinske, sugrįžimo į Lietuvą istoriją. Mintimis dalinosi tremtinės Vidutės Miknevičiūtės Burneikienės sūnus Raimundas Burneika, padovanojęs muziejui vertingų eksponatų, tokių kaip rožinis, pagamintas iš duonos.

Atmintyje išlikę vaizdiniai ir tragiškos situacijos, papasakotos liudininkų lūpomis, geriau negu bet kas kitas leido suvokti tremtinių patirtą skausmą. Parodos pristatymo metu skambėjo Viktorijos Kajokaitės Klajoklės dainos.

Muziejaus galerijoje „Saulėratis“ atidaryta antroji paroda – „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“, kurią parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai.

Kuo gyvenimas lageryje skyrėsi nuo gyvenimo tremtyje? – keliamas klausimas parodoje. Joje lankytojai gali išvysti dvidešimt teminių stendų, kurie nušviečia įvairius tremtinių kasdienybės aspektus – gyvenimo sąlygas, maitinimąsi, aprangą, tikėjimą.

Parodą pristatė Okupacijų ir Laisvės kovų muziejaus vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė. Pasak jos, „tokios parodos niekada nepraras savo aktualumo, nes istorija linkusi kartotis“. Aptartos sunkiai suvokiamos situacijos, kaip mamos ryždavosi savo vaikus paleisti bėgti namo į Lietuvą, abejodamos, ar jų čia kas nors laukia, ar kaip į Lietuvą sugrįžusios šeimos savo namuose rasdavo įsikūrusius svetimus žmones...

Renginio metu folkloro ansamblis „Žibinyčia“ atliko tremtinių sukurtas ir tolimame, atšiauriame krašte dainuotas dainas.

Kviečiame aplankyti parodas, kurios įprasmina ir neleidžia pamiršti mūsų tautai svarbios istorijos, o autentiškos fotografijos sukelia gilias emocijas.

Renginius, skirtus tremtinių ir politinių kalinių metams, finansavo Marijampolės savivaldybė.
Fotografas Antanas Gudelevičius.