Inovatyvus Klaipėdos dramos teatro spektaklio „Pašaliniams draudžiama“ pristatymas


2026 m. gegužės 15 dieną, įvyko dar vienas projekto „Marijampolės takais – kūrėjų keliais“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė, renginys – buvo inovatyviai pristatytas Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Pašaliniams draudžiama“ (režisierius O. Koršunovas, pjesės autorius G. Grajauskas).

Kūrėjai iš Klaipėdos – Gintaras Grajauskas, Darius Meškauskas, Jonas Baranauskas – intriguojančiai vedė spektaklio siužetine linija. Buvo atskleistos darbo su režisieriumi ir jo sumanymo išpildymo detalės, atskleisti pjesės autobiografiniai momentai, iliustruoti įdomiomis spektaklio scenų videoperžiūromis. Bet labiausiai pajusti tikrąją spektaklio dvasią leido aktorių D. Meškausko ir J. Baranausko suvaidinos keletas scenų. Dar kartą buvo galima įsitikinti jų talento jėga ir charizma.

Kaip pasakė D. Meškauskas, šio pristatymo metu buvo nauja ir tai, kad personažai kalbino pjesės autorių, ir, anot G. Grajausko, kad scenoje vienu metu buvo trys poetai: Jonas Baranauskas (spektaklyje vaidinantis Poetą), Darius Meškauskas (įkūnijantis Bitininką – Poeto Alter ego) ir Gintaras Grajauskas (ne tik marijampoliečių mylimas poetas).

Spektaklis „Pašaliniams draudžiama“ išsiskiria gyvu muzikiniu atlikimu, muzika jame – tarsi dar vienas atlikėjas-aktorius (spektaklio metu gyvai dainuoja aktoriai, taip pat groja Gintaras Grajauskas, kiti grupės „Kontrabanda“ nariai, pats spektaklio kompozitorius Antanas Jasenka). Iš tiesų aktorių D. Meškausko ir J. Baranausko atlikti muzikiniai kūriniai buvo kaip gyvas „bičių medus“ (šis motyvas iš pjesės nuskambėjo ir pristatymo metu), dar labiau sustiprino pagrindines spektaklio temas: visuomenės santykį su poetu (menininku), valdžios, galios demonstravimą, paviršutiniškumą ir tikrąją aistrą gyventi, kurti.

Tad ar iš tikrųjų reikalingi poetai (menininkai)? Šis retorinis klausimas, nuskambėjęs pjesėje, iliustruojančioje laikus tik po Nepriklausomybės atgavimo, laisvės paieškas ir jos akivaizdoje atsiskleidžiančią vergystę, tebėra aktualus ir šiais laikais.

Simboliška, jog, kaip priminė projekto vadovė Valė Klesevičienė pristatymo metu, aktorius D. Meškauskas 1988–1990 m. vaidino Marijampolės dramos teatre tik po studijų baigimo ir tuomet kartu su kitais 10 atvykusių aktorių aktyviai dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje. Aktorius prisiminė, kaip keliavo į V. Kudirkos tėviškę, J. Basanavičiaus gimtinę ir net Sibirą, kad pasisemtų įkvėpimo kūrybiniams teatro darbams.

Tai liudijančius artefaktus aktorius D. Meškauskas padovanojo Marijampolės dramos teatro vadovei Gabrielei Nazaraitei-Masevičienei (taip pat ir muziejui). O ši savo ruožtu įteikė aktoriui svarbų jo gyvenimo momentą Marijampolėje – santuoką su aktore Egle Barauskaite – paliudijančią fotografiją. Teatro vadovė džiaugėsi, kad Klaipėda (iš jos atkeliavo pagrindinis dabartinis teatro aktorių kolektyvas bei į ją nukeliavo legendiniai aktoriai, vaidinę tuometiniame Kapsuko teatre) ir Marijampolė susijungia. Aktorius D. Meškauskas palinkėjo naujam teatro kolektyvui sėkmės, o žiūrovus paragino palaikyti teatrą, nes nuo jų taip pat priklauso, ar teatras gyvuos. Tai paliudijo ir renginio pabaigoje nuo teatro draugijos „Gabija“ (vadovė Alma Vosylienė) įteiktos dovanos – puiki šviesios atminties V. Viliūno išleista knyga „Teatras Marijampolėje“.

Projekto vadovė V. Klesevičienė dėkojo projekto partneriams (Marijampolės kultūros centrui, Marijampolės dramos teatrui, laikraščiui „Suvalkietis“), rėmėjui – UAB „Mantinga“, kad padeda įgyvendinti projekto idėją – pristatyti žinomus Lietuvos menininkus, kilusius iš Marijampolės savivaldybės – ir pakvietė į būsimus projekto renginius: gegužės 22 d. Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį „Pupos“ (pristatantį Daivą Čepauskaitę) ir birželio 9 d. Klaipėdos Pilies teatro spektaklį „Jūs užstojate man vandenyną“ ir susitikimą su spektaklio režisieriumi Alvydu Vizgirda.

Dėkojame visiems projekto renginių dalyviams ir laukiame kituose renginiuose, viliamės, jie padovanos daug nuostabių akimirkų.