„Kūryboje man svarbu minties įgyvendinimas, procesas, darbo eiga, norimo rezultato siekis. Stengiuosi perteikti savo viziją skirtingų faktūrų šilko audiniais, jų spalvinėmis variacijomis. Noriu atskleisti kiekvieno simbolio prasmę ir parodyti jos svarbą dabarties pasaulyje. Siekiu architektoninių kompozicijų bei objektų formų harmonijos ir pritaikomumo XXI amžiaus aplinkoje.“

Liucija J. Kryževičienė-Hutcheon

Rugsėjo 9 d. 17 val. kviečiame į Liucijos J.Kryževičienės-Hucheon parodos „Ženklų kalba“ atidarymą Marijampolės krašto muziejuje. 

Liucija J. Kryževičienė-Hutcheon – tekstilės klasikė. 7-ojo dešimtmečio viduryje Lietuvos dailės institute tekstilės studijas baigusios menininkės kūrybai būdingi technologiniai eksperimentai, naujų raiškos būdų ir tapatybės paieškos. Neatsiejama lietuvių dailės istorijos dalimi tapo skirtingais laikotarpiais jos sukurti gobelenai ir batikos, monumentalios tekstilės kompozicijos ir miniatiūros, akvarelės ir monotipijos. Dailininkę visuomet vedė į priekį noras keistis, ieškoti naujų kelių, įsisavinti pasaulio dailės atradimus ir globaliame pasaulyje nepasimesti, išlaikyti savitumą.

Liucijos J. Kryževičienės-Hutcheon kūrybą galima dalinti į laikotarpius, besiskiriančius darbų stiliumi, idėjomis ir technikomis. Ji nuolat ieškojo ir ieško naujų pasaulėraiškos atskleidimo būdų, spręsdama kiekvienam istoriniam etapui aktualius kūrybos uždavinius. 7-ame–8-ame dešimtmetyje ji su kitais formavo lietuviško gobeleno tradiciją, pasitelkiančią nacionalinį koloritą ir Vakarų Europos avangardinio audimo meno atradimus, kūrė monumentalias batikas Lietuvos istorijos tematika. Apie 20 metų menininkė dirbo Lentvario kilimų fabrike ir atidavė duoklę tekstilės dizainui. Daug kūrybinės energijos pareikalavo tekstilės miniariūros, akvarele tapyti elegantiški gėlių natiurmortai ir jausmiškai įtaigios monotipijos, primenančios, kad dailininkė Kauno vidurinėje dailės mokykloje baigė grafiką.

Šiuo metu Liucijos J. Kryževičienės-Hutcheon kūryboje vyrauja architektoniški, meditatyvūs tekstilės paveikslai, išsiskiriantys modernybe ir simboliniu turiniu. Menininkė sukūrė originalų, lietuvių tekstilėje iki šiol neplėtotą kompozicijos žanrą – iš audinio juostų pinamus daugiasluoksnius paveikslus, kurių architektoninė struktūra sudaro nedalomą visumą su paviršių dengiančiu audiniu. Tai geometrinės abstrakcijos, kuriamos iš taisyklingai susikertančių arba laisvai sunertų tekstilės juostų, užpildančių ženkliškų siluetų paveikslų plokštumas. Stačiakampius, trikampius, zigzaginius, rombinius ir kryžiaus pavidalo formatus įkvėpė runų rašmenys, astrologiniai ženklai ir baltiški ornamentai. Darbų formas Liucija J. Kryževičienė-Hutcheon transformuoja iki paveikius vizualinio simbolio, žadinančio netikėtas interpretacijas. Variu ir aliuminiu spindintys audiniai kelia optinės dviprasmybės įspūdį ir asociacijas su metalu bei naujomis technologijomis. Kai kada juose apažįsti lietuvių liaudies audiniuose populiarius archajinius ornamentų motyvus. Tokie darbai, nors ir atrodo stovintys atokiau nuo bendrų Lietuvos tekstilės tendencijų, turi kažką atpažįstamo, atėjusio iš tautinės audinių tradicijos. Nesudėtingą pynimą (dvinytį, ruoželį), kuriuo buvo išaustos lietuviškos kaimiškos drobės, tekstilininkė panaudojo įspūdžio atvėrimui, popartiškam medžiagos akibrokštui. Geometrinė kūrinio struktūra kelia suvaldyto jausmo ir tvarkos įspūdį, atmetantį improvizaciją ar atsitiktinumą. Tačiau tai nėra grynas minimalizmas – menas be pradžios ir pabaigos. Autorei reikia dvasingumo ir prasmės, ji pasitelkia tekstilės priemones, kad mozaikinės kompozicijos pulsuotų, švytėtų, žadintų emocijas, kviestų skaityti simbolių reikšmes. Kartais menininkė renkasi monochrominius atspalvius, kartais – intensyvius bronzinius, violetinius, juodo ir raudono, žalio ir mėlyno derinius. Provokuojanti ir laužanti stereotipus L. J. Kryževičienės-Hutcheon kūryba taupiomis priemonėmis pasako daug.  

 Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.