2026 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės krašto muziejuje atidaryta Liucijos J. Kryževičienės-Hucheon paroda „Ženklų kalba“.
„Tekstilė visais laikais buvo ta materijos forma, kuri yra arčiausiai žmogaus kūno“, – kalbėjo Marijampolės krašto muziejaus parodų kuratorė Jolita Bičkienė, kuri susirinkusius nukėlė į praeitį, primindama pirmapradę tekstilės paskirtį pridengti kūną. Šiame kontekste pažvelgta į menininkę Liuciją J. Kryževičienę-Hucheon, kurios sukurta tekstilė kalba visai kitame lygmenyje.
„Menininkės darbuose atsiranda kažkoks jautrus paradoksas: jos kūriniuose ima jungtis, regis, sunkiai sujungiami dalykai. Tyrinėjant darbus gali pastebėti tokius atpažįstamus tarsi paprastos drobės motyvus, tarsi medžio karnų pinto krepšio užuominas, momentus, primenančius supintą kasą... Regis, viskas žemiška ir tuo pačiu sklidina nežemiško švytėjimo“, – kalbėjo J. Bičkienė.
Menininkė – tekstilės klasikė, kurios darbuose apstu modernizmo. Ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje. Jos darbai formavo Lietuvos dizaino tekstilės savitumą, lietuviško gobeleno mokyklos tradicijas, ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti batikos kūrinius, trimačius erdvinius objektus, monotipijas, konceptualius mažesnės apimties darbus iš popieriaus, plastiko, medžio, stiklo, metalo. Parodoje eksponuojamos architektoniškos tekstilinės kompozicijos, neatsiejamos nuo gyvenimo JAV patirčių.
Menininkės kūrybinį kelią renginio metu išsamiai pristatė L. J. Kryževičienės-Hucheon kūrybos tyrinėtoja, menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, kuri džiaugėsi, jog kūriniai, pabuvoję ir Niujorke, ir Čikagoje, ir Prancūzijos miestuose bei kituose pasaulio kampeliuose, pagaliau atvyko ir į Marijampolę. Tyrinėtoja pakvietė žiūrovus susipažinti su kūrėja žvelgiant į jos darbus ir išgyventi tuos jausmus, kurie yra pynėmis „įpinti“ į kiekvieną kūrinį.
Dalyviai turėjo progą išgirsti ir pačią menininkę, kuri nuoširdžiai dėkojo visiems už skirtą laiką pažinti jos kūrybą. Parodos kuratorė teiravosi L. Kryževičienės-Hucheon apie tai, kas įkvėpė sukurti būtent tokio tipo darbus, iš kokių medžiagų gimsta kūriniai. Pokalbis atskleidė, kad kiekvienas kūrinys yra ne tik kruopštaus darbo ir išskirtinės technikos rezultatas, bet ir simbolių pynė. L. J. Kryževičienės-Hucheon kūryboje tekstilė tampa savita kalba – tokia, kuriai nereikia žodžių, nes ją galima pajusti, išgyventi ir perskaityti per formas, medžiagiškumą, spalvas bei ženklus.
Švelnius, subtilius fleitos garsus renginio metu dovanojo fleitistė Rūta Andriuškevičienė.
Paroda „Ženklų kalba“ Marijampolės krašto muziejuje veiks iki rugsėjo 30 d.
