Tai, kas įvyko vakar, 2026 m. balandžio 16 d., sunkiai prisimena šitiek metų menančios muziejaus, o gal net ir visos Marijampolės, sienos.

Nacionalinės premijos laureato, poeto, muzikanto, teatralo Gintaro Grajausko tekstai, muzika ir balsas Smėlio radijo eterio bangomis improvizuotai jungėsi, mainėsi su muzika ir balsu elektroninės muzikos kūrėjo, būgnais grojusio grupėse „Kontrabanda“, „Rokfeleriai“, Kęstučio Bublio.

Visi klausytojai, užgniaužę kvapą, klausėsi Smėlio radijas: trečiosios  laidos, apgailestaudami, jog pirmąją ir antrąją jau nusinešė laikas, tačiau slapta vildamiesi, kad dar spės išgirsti ketvirtąją.

O šios transliacijos metu kaip smėlis byrėjo Gintaro Grajausko tekstais egzistenciniai klausimai:

Kas aš esu? Kas tu esi? Ką reiškia būti, kai aplinkui stengiamasi atrodyti geriau nei turėtų, kai žaidžia mumis? Ką apskritai reiškia gimti Lietuvoje (duobkasių valstybėje)? Ką reiškia būti lietuviu: kai prapliumpa lietus ir dainuoji lietuje apkabinęs girtą mešką ar esi lapė, gaudanti savo uodegą arba debesį, kai esi sena lapė, pagauta ir trokštanti, jog jos nepaleistų?

Neabejotinai visi dalyvavę trokštų dar kartą įsijungti Smėlio radiją, bet, deja, neįmanoma, nes laidos pakartojimo nėra, o jei kur kitur pavyktų ją išgirsti, ji būtų kitokia, nes teatras ištinka, kaip ir šis mini spektaklis, kurio, be profesionalių menininkų G. Grajausko ir K. Bublio, kūrėjais tampa ir jo žiūrovai bei klausytojai.

Nepakartojama buvo Smėlio radijas: trečioji laida Marijampolėje, pertraukiančiomis bangomis bylojanti, jog jos pagrindinis variklis G. Grajauskas yra kilęs iš mūsų miesto, nebijantis to pripažinti, priešingai, pabrėžiantis, jog nesijaučia svetimas, akcentuojantis, jog šis kraštas, jo kalba davė absoliučią kalbos,  muzikinę klausą, kaip ir laidos bendrakūrėjui Kęstučiui Bubliui – Žemaitija. Juos abu sujungė Klaipėda, tad  galime tik toliau palinkėti gero kūrybinio vėjo.

Poeto atmintyje iškilęs byrantis Šešupės smėlis, prasiveržęs kūryba, kaip tas lietus, apvalė ir išgrynino mūsų visų buvimą. Bet ką čia kalbėti, geriau klausytis Smėlio radijo. Tai paliudijo po transliacijos buvusi ilga tyla, atsistojusių klausytojų plojimai bei jų visų vardu išsakyti muziejaus direktorės Rimos Striaušienės ir projekto vadovės Valės Klesevičienės padėkos žodžiai.

Buvo dėkojama ir dabartiniams buvusio Grajauskų namo gyventojams Magdalenai ir Ignui Narušiams, kurie maloniai priėmė poetą į savo namus, sugrąžino į tik kūrėjui įmanomus vaikystės prisiminimus. Didžiulę padėką jiems išreiškė ir pats Gintaras Grajauskas, užrašydamas ir įteikdamas savo poezijos knygą „Vandens skonis“.

Projekto vadovė priminė, jog laukia dar vienas susitikimas su dramaturgu, Klaipėdos dramos teatro meno vadovu Gintaru Grajausku gegužės 15 dieną Marijampolės dramos teatre, kuriame bus inovatyviai pristatytas Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Pašaliniams draudžiama“. Dalyviai: aktoriai D. Meškauskas, J. Baranauskas, pjesės autorius G. Grajauskas. Visi laukiami, nes akivaizdu, kad šis daugeliu talentų apdovanotas žmogus turi dar kuo nustebinti.

Už galimybes tai patirti dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, Marijampolės savivaldybei.