Džiaugiamės galėję prisidėti prie Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ įgyvendinto projekto „Moteriškoji Marijampolė – istorija ir dabartis“.
Moterų teisių raida Lietuvoje yra sudėtingas istorinis procesas. Nors šiandien Lietuva turi išplėtotą lyčių lygybės teisinę sistemą, šios teisės neatsirado savaime – jos buvo iškovotos įvairiais laikotarpiais. Moterų padėtis nuolat kito. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais moterys galėjo paveldėti turtą, bet jų dalyvavimas viešajame gyvenime buvo ribotas. XIX amžiuje buvo varžomas moterų švietimas, tačiau netrukus pradėjo rastis pirmosios aktyvesnės moterų iniciatyvos. O XX a. pradžioje, atkūrus valstybę, Lietuvoje moterys tapo vienomis pirmųjų Europoje, gavusių balsavimo ir kandidatavimo teisę. Sovietmečiu deklaruota lygybė ne visuomet reiškė realias galimybes, o po 1990-ųjų lyčių lygybės politika kurta naujai. Šiandien moterų teisių tema tebėra aktuali, o Marijampolė – ne išimtis.
Nors miestas vardą gavo nuo vyrų vienuolių ordino, daugelį jo istorinių sluoksnių kūrė stiprios, savarankiškos ir veržlios moterys. Istorijos pradžioje – grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė, perėmusi Prienų seniūnijos valdymą ir davusi miestui kryptį. Greta jos – švietimo rėmėja Liudvika Tiškevičienė, tarpukario šviesuolės Jadvyga Babarskienė, rizikavusi savo gyvybe gelbėdama žydus, ir Stasė Maurukienė, tremties istorijos liudytoja, Elena Jackevičaitė, pirmoji tarpukario Lietuvos teismo teisėja, Joana Griniuvienė, versli ir veikli tautos žadintoja, formavusi miesto kultūrinį veidą. Šiuolaikinę istoriją praturtina tokios asmenybės kaip kraštotyrininkė ir švietėja Danutė Vidrinskienė, jautrios poezijos kūrėja Nijolė Miliauskaitė, pasaulinio garso operos solistė Violeta Urmana. Šie vardai – tik maža dalis moterų, kurių indėlis į Marijampolės tapatybės formavimąsi yra svarbus. Jų palikimas atsispindi miesto gatvėse, namų sienose, išlikusiuose ar neišlikusiuose pastatuose ir vietose, kurios saugo jų gyvenimų istorijas.
Šį moteriškąjį miesto pasakojimą 2025 m. sumanė atskleisti Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ įgyvendindamas projektą „Moteriškoji Marijampolė – istorija ir dabartis“. Projekto idėjos autorė, centro vadovė Ieva Vizgirdienė prisimena, kad mintis apie marijampoliečių moterų – svarbių asmenybių – įamžinimą ir jų veiklos atskleidimą visuomenei kilo iš noro pažvelgti į miestą platesne, įvairesnę istoriją atskleidžiančia perspektyva. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo istorikai, muziejininkai, mokytojai, visuomenininkai, verslininkai, aktyvūs marijampoliečiai.
Rugsėjo mėnesį, minint Tarptautinę turizmo dieną, surengta ekskursija „Moteriškoji Marijampolė: istorija ir dabartis“. Šalia senų miesto pastatų atgimė pasakojimai apie politikes, švietėjas, menininkes, verslininkes ir visuomenininkes.
Svarbi projekto dalis – Marijampolės televizijos transliuotas 9 laidų ciklas „Moteriškoji Marijampolė. Istorija ir dabartis“ (https://www.marijampoles.tv/moteriskoji-marijampole/47). Laidose žiniomis dalijosi istorikai ir bendruomenės atstovai, vieni iš jų – muziejininkai Tomas Kukauskas ir Rimvydas Urbonavičius.
Iš beveik penkiasdešimties surinktų istorijų net 29 sugulė į turistinį maršrutą „Moteriškoji Marijampolė: istorija ir dabartis“ tiek interaktyviu, tiek ir spausdintų lankstinukų pavidalu.
Projektas atskleidė, kad moterų, palikusių ryškų pėdsaką Marijampolėje, yra kur kas daugiau, nei tilpo į pirmąją iniciatyvos dalį. Tai – atvira istorija, kuri bus tęsiama ir pildoma. Moterų balsai šiandien grįžta į miesto pasakojimą, o kartu su jais – ir galimybė naujai pažvelgti į Marijampolę, jos tapatybę ir kultūrinį paveldą.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė.
