2026 m. rugsėjo 10 d. Kybartų Kultūros centre, A. Kezio galerijoje, palydint kanklių muzikai, įvyko vietos bendruomenės lauktos parodos „(Ne)pažinstas Romanas“ pristatymas.
Parodą pristatė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus rinkinių saugotoja Audronė Šlyterienė.

Daugumai susirinkusiųjų Romano Krasninkevičiaus vardas buvo nežinomas, nematyta jo kūryba, nors visi žinojo Stulgelių kaimą, esantį vos už keleto kilometrų. Nereikia tuo stebėtis, nes menininko gyvenimo metai gerokai nutolę nuo dabartinės kartos, tačiau Romano kūriniuose atvaizduoti asmenys, vietovės ir įvykiai pasirodė, kad yra labai konkretūs, vietos žmonėms žinomi ir todėl paslapčių pilnoje menininko istorijoje susidėliojo į savo vietas.

Vietos Gudkaimio bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis, seniai tyrinėjantis vietos istoriją, pasakojo matęs subombarduotų apylinkių oro foto nuotraukas ir jose užfiksuotas bombų sprogimų vietas. Sprogimai sugriovė ištisus kaimus, kurių dalis nebeatstatyti. Taip pat prisiminė 1958 m. įvykusį Stulgelių kaimo bombardavimą iš oro per sovietų armijos manevrus, kuomet žuvo R. Krasninkevičiaus motina ir dar du gyventojai. Šios tragedijos paminėjimui Romanas sukūrė ne vieną grafikos lakštą.

Kita istorija, atskleista parodos pristatymo renginyje – apie kaimynus iš Stulgelių. R. Žemaitis atsinešė laiško, siųsto 1960 m. iš repatriantų Vokietijoje, kopiją, kurioje buvo eilutės apie kalvį Bliumą [Blumą], gyvenusi ir dirbusį Stulgeliuose. R. Krasninkevičius yra sukūręs miniatiūrą „Kalvio Bliumo priekalas“.

Dar vienas aptartas kūrinys – akvarelės miniatiūra „Prie Šešupės“. Iki dabar buvęs nežinomos vietovės vaizdas parodos dalyvių buvo atpažintas kaip vaizdas nuo Kudirkos Naumiesčio pusės į sunaikinto ir vienintelio neatstatyto Širvintos miesto (dab. Rusijos federacija, Kaliningrado sritis) pusę, kur matyti to miesto katedra, žinoma tik iš istorinių nuotraukų.

Prisiminimuose ir liudijimuose buvo atpažintas ir Romano Krasninkevičiaus tėvų sodybos vietoje buvęs ilgas tvartas, kurio viename gale glaudėsi šeima iki atstatė 1944 m. sugriautą gyvenamąjį namą. Romanas, parėjęs po kalėjimų ir sovietinės armijos pažeminimų apie 1954 m. tikriausiai ir grįžo į išgriautą sodybą, kurios vaizdą jis ir perkėlė į savo akvarelę „Sena bakūžė“.

Dar vienas, muziejininkams paslaptimi buvęs kūrinys „Slibinų durpynė“ taip pat atskleidė savo paslaptį. Slibinai – išnykęs kaimas šalia Stulgelių, kurio apylinkėse buvę užpelkėjusių vietų. Čia vietos gyventojai kasdavo ir gamindavo sau durpių kurą.

Šios ir kitos istorijos buvo prisimintos aktyviai dalyvaujant parodos lankytojams: mokyklos bendruomenei, Kybartų senjorų klubui „Židinys“, miestelio seniūnui ir kitiems. Taip per kūrybą Romanas grįžo į savo gimtuosius kraštus, kur vietos bendruomenė jį taip gražiai priėmė...

Dėkojame projekto „Romano Krasninkevičiaus kūrybos takais“ partneriui Kybartų kultūros centrui ir A. Kezio galerijos parodų ir ekspozicijų kuratorei Andželikai Micutienei; kanklininkei, „Saulės“ progimnazijos pedagogei Ingai Vaitkevičienei

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, https://www.ltkt.lt/
Marijampolės savivaldybė, https://www.marijampole.lt/
Organizatorius – Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus

Fotonuotraukos R. Linionio ir M. Kavaliauskaitės