2025 m. J. Basanavičiaus aikštėje veikė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus parengta paroda „Gyvenimą paaukoję tautai ir tėvynei“, kuri skatino prisiminti partizanų istorijas ir susimąstyti apie jų pasirinkimus. Paroda skirta ypatingai sukakčiai – Tauro partizanų apygardos 80-mečiui.

1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskr., Skardupių klebonijoje susirinkę Sūduvos partizanų vadai įkūrė Tauro apygardą, apimančią Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų apskritis, Alytaus ir Kauno teritoriją iki Nemuno. Pirmuoju apygardos vadu buvo išrinktas Lietuvos karo aviacijos kpt. Leonas Taunys-Kovas. Suformuota struktūra: karinis štabas ir politinė dalis, kurie sudarė apygardos štabą. „Laisvės žvalgas“ (red. V. Radzevičius-Vaidila) tapo apygardos partizanų laikraščiu. Apygarda buvo sudaryta iš penkių rinktinių: Vytauto, Perkūno, Stirnos, Patrimpo ir Geležinio Vilko. Buvo patvirtintas Tauro apygardos partizanų statutas, įvesta uniforma, nustatytos karinių laipsnių taisyklės.

Per dešimt metų trukusį rezistencinį karą Tauro partizanų apygarda tapo viena kovingiausių. Daugelis surengtų kovinių operacijų buvo labai gerai parengtos ir sėkmingai įvykdytos. Viena iš žinomiausių 1947 m. vasario 19 d. partizanų surengta „Blynų baliaus“ operacija, kurios metu buvo likviduoti Marijampolės administracinio aparato, MVD bei MGB įstaigų aršiausi kolaborantai. Nors 1953 m. SSRS represinės struktūros nuslopino organizuotą kovą, laisvės kovotojų pasipriešinimas sugriovė sovietinės propagandos mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į Sovietų sąjungą.